Viskas prasidėjo nuo tos pačios minties – „norėčiau, bet…“
Ilgą laiką ir aš buvau ten, kur galbūt esi dabar. Norėjau keliauti, norėjau į kalnus, bet vis atsirasdavo „bet“. Neturėjau su kuo. Atrodė, kad gal per sunku. Ir viskas nusikeldavo „kada nors“. Kol vieną kartą tiesiog nusprendžiau – važiuoju. Ir tada supratau labai paprastą dalyką: sunkiausias žingsnis yra ne žygis. Sunkiausia – pasakyti sau „gerai, pabandau“.
Per tuos metus apkeliavau ne vieną vietą, bet svarbiausia, ką pamačiau – tokių moterų kaip mes yra labai daug. Tiesiog dauguma laukia.
Dėl to ir sukūriau šiuos žygius. Kad nereikėtų laukti. Kad nereikėtų ieškoti su kuo. Kad nereikėtų visko organizuoti pačiai. Tiesiog atvažiuoji – ir mes jau einame kartu.
Jei jauti, kad jau gana laukti – gal tai tavo momentas pradėti